"Paauglystėje ir ankstyvoje paauglystėje daug žmonių kvietė mane prisijungti prie jaunimo ar šlovinimo grupės, ir mano atsakymas visada būdavo toks pat: "Labai ačiū, bet ne." Tuo metu savo gyvenime nemačiau viso to gero, ką Dievas galėjo man pasiūlyti. Tuo metu savo gyvenime nemačiau viso to gėrio, kurį Dievas man siūlė".
Šiuo metu 33 metų vyras yra Tabasko vyskupijos (Meksika) klierikas, studijuoja Navaros universitete, gyvena ir mokosi Bidasoa tarptautinis seminaras (Pamplona). Jis supranta, kad norint evangelizuoti postmodernioje XXI a. visuomenėje, ypač Meksikoje, stiprias katalikiškas šaknis turinčioje šalyje, kurioje vis labiau įsitvirtina protestantizmas, būtinas geras pasirengimas.
"Vienas iš pagrindinių evangelizacijos poreikių ne tik mano vyskupijoje, bet ir visoje šalyje yra tai, kaip evangelizuoti atsižvelgiant į gausėjančias protestantų grupes".
Jo patirtis rodo, kad būtina pradėti nuo šeimų, katekizuoti ir supažindinti su Dievo žodžio grožiu. "Norėdamos to pasiekti, parapijos turėtų skatinti daugiau misionieriškumo dvasios savo bendruomenėse (tai jau daroma), tačiau ją reikėtų skatinti kur kas labiau ir taip, dalyvaujant visai bendruomenei, priartinti Dievą prie tų, kurie Jo dar nepažįsta ar net yra nuo Jo nutolę.
Susidūręs su protestantiškų ar antiklerikalinių grupių plitimu, šis seminaristas įsitikinęs, kad kiekvienas katalikas gali būti katalikų tikėjimo liudytojas, ir, kaip jis siūlo, pradėti nuo šeimų.
"Šeima yra namų bažnyčia, kurioje pradedamas ugdyti tikėjimas, vertybės, dorybės, mokymai ir papročiai, palaipsniui formuojantys kiekvieno jos nario charakterį ir asmenybę".
Jėzaus įsitikinimu, jei katalikų tikėjimas bus išgyvenamas kiekvienoje šeimoje, jo liudijimas duos atsaką antiklerikalinėms grupėms, siekiančioms pulti Bažnyčią. "Tai nėra karas tarp katalikų tikėjimo ir protestantiškų sektų, tačiau kaip katalikai esame labai atsakingi ir, apšviesti tikėjimo šviesos, privalome įgyti geriausią pasirengimą naujiems šių laikų iššūkiams.
Šis seminaristas, norintis tapti kunigu, perteikia savo patirtį apie tai, ko išmoko šeimoje. Jis yra jauniausias iš trijų brolių ir užaugo remiamas šeimos, kuri buvo esminis veiksnys, padedantis jam tapti tokiu žmogumi, koks jis yra šiandien, visuomet žengdamas koja kojon su Dievu visuose savo gyvenimo projektuose.
"Geri mano vaikystės laikai kupini brolių ir seserų ryšio, žaidimų, linksmybių, vienas kito apsaugos. Kažkas gero mano vaikystėje yra tai, kad nuo pat vaikystės buvau nuolatinis mokinys, ką man visada skiepijo tėvai ir kas man būdinga visą gyvenimą".
Jis taip pat prisimena, kad paauglystė buvo vienas geriausių jo gyvenimo etapų, nes jis pradėjo augti ir bręsti kaip asmenybė. "Mano paauglystė gera tuo, kad aš apibrėžiau savo būties būdą, žinojau, kaip atskirti gera nuo blogo, o svarbiausia - tėvai pasitikėjo manimi ir mano broliais ir seserimis. Dėkoju savo tėvams, kurie visuomet ugdė mane vertybėmis, ugdė manyje ir mano broliuose bei seseryse atsakomybės jausmą, atsidavimą ir pastangas visose mūsų veiklose", - sako klierikas.
Tėvai jį palaikė svarbiausiu gyvenimo momentu: būdamas trisdešimties metų, po profesinės karjeros ir pastovaus darbo, įstojo į seminariją, visada pasitikėdamas Dievo valia, "kviečiančia mane peržengti savo galimybių ribas ir dosniai atiduoti Dievui viską, ką Jis man davė per visą gyvenimą".
Šio klieriko svajonė - evangelizuoti Meksikos jaunimą. "Mane labai stebina tai, kad Meksikos jaunimas, nepaisant pastaraisiais metais įvykusių pokyčių, turi savo balsą ir yra girdimas, tai jaunimas, kuriame aiškiai matyti, kad kai yra vienybė ir visi siekia tų pačių interesų, jie sugeba pasiekti užsibrėžtų tikslų, tai jaunimas, kuriame yra daug vilties, ypač šiais modernybės laikais".
Jo nuomone, norint priartinti jaunimą prie katalikų tikėjimo, reikia suteikti jiems daugiau galimybių dalyvauti parapijose.Labai svarbu, kad jie jaustųsi Bažnyčios dalimi ir būtų įtraukti į veiklą, kad jiems būtų skiepijama meilė ir atsakomybė ne tik už savo tarnystę, bet ir už Dievą.
"Tačiau šeima yra esminis veiksnys siekiant šio tikslo, nes būtent joje ugdoma meilė Dievui ir meilė Bažnyčiai", - tvirtina Jesús.
Koks turi būti XXI a. seminaristas ir kunigas Jesús Eduardo? "Mano nuomone, jis turi labai mylėti ir atsiduoti tam, kam Dievas jį pašaukė, jausti įsipareigojimą ir atsakomybę, kad ir kur jis būtų, būti tvirtas visose savo formacijos srityse, kad galėtų įveikti iššūkius, kurių mūsų Bažnyčia turi ir turės ateityje".
Be to, jo nuomone, būtina, kad dabartiniai seminaristai ir kunigai nuolat tęstų formaciją, kad galėtų atsiliepti į Dievo tautos poreikius ir rūpesčius, nes susiduriame su būsimomis kartomis, kurios labai gerai ruošiasi.
"XXI a. klierikas neturi užgesinti savo pašaukimo liepsnos, susidūręs su tuo, ką siūlo pasaulis, kuris gali jį atitraukti nuo to, kam jis pašauktas. Jis visada turi nepamiršti priežasties, dėl kurios nusprendė sekti paskui Dievą, ir nebijoti sunkumų, kuriuos jie gali patirti".
Jesús Eduardo Flores apibendrina: "Atsiliepti į Dievo kvietimą yra ir bus viena iš labiausiai praturtinančių patirčių, paženklinsiančių klieriko gyvenimą, kuris niekada nepamirš visų savo pastangų per visą formacijos laikotarpį ir atsispindės jo, kaip kunigo, tarnystėje Bažnyčiai ir visai Dievo tautai".
Apibendrindamas Jėzus yra labai dėkingas visiems geradariams CARF fondas kurie sudarė sąlygas jo studijoms Pamplonoje. "Ačiū geradariams už jų dosnumą ir maldas, nes padėdami tokiems seminaristams kaip aš, jie padeda daugeliui krikščionių bendruomenių visame pasaulyje. Laikau jus savo maldose.
Marta Santín, religijos žurnalistas.
