Kunigas Bartoszas Adamskis, daktaras ir Mikalojaus Koperniko universiteto Torunėje (Lenkija) profesorius, sako, kad tokiems jauniems kunigams kaip jis būtina dvasinė ir akademinė formacija, kad jie galėtų atsiliepti į šiuolaikinio pasaulio poreikius.
Torunė yra Mikalojaus Koperniko, kanauninko, matematiko ir astronomo, žinomo visų pirma kaip heliocentrinės teorijos, įrodžiusios, kad Žemė sukasi aplink Saulę, autorius, gimtinė. Jo gyvenimas ir mokslinis indėlis yra vienas ryškiausių įrodymų, kad per visą istoriją tarp mokslo ir tikėjimo egzistavo gilus ryšys.
Iš šios Lenkijos vyskupijos kilęs būtent Bartosz AdamskiNavaros universiteto teologijos mokslų daktaras, šiuo metu taip pat profesorius šio didžio katalikų mokslininko vardą turinčiame Torūno universitete.
Lenkija vis dar yra katalikybės bastionas Europoje, tačiau joje taip pat pastebimi sekuliarizacijos požymiai, ypač tarp jaunimo, todėl kunigas ragina nepaliaujamai evangelizuoti. Adamskis atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje apie 90 % gyventojų vis dar deklaruoja esą katalikai, tačiau tik 30 % iš jų sekmadieniais dalyvauja Mišiose, t. y. didesnis procentas nei kitose Europos šalyse.
"Kasmet pastebime, kad šis procentas mažėja. Apskritai jaunimas nesidomi tikėjimu, todėl Lenkijoje kultūra kasmet tampa vis labiau sekuliari ir antikatalikiška", - aiškina Bartošas. Jis pasakoja anekdotą apie šią situaciją: "Vienas mano draugas kunigas yra ispanas, ir kai per atostogas lankėsi mano šalyje, jis man pasakė, kad Lenkija dabar panaši į Ispaniją prieš trisdešimt metų. Taigi galime tikėtis, kad ateityje Bažnyčia Lenkijoje turės kur kas mažiau tikinčiųjų. Žinoma, mes, lenkų kunigai, stengiamės pasipriešinti šiai tendencijai ir dėl to evangelizuojame, katechizuojame, ugdome žmones ir save".
Bartosz Adamski Baigęs vidurinę mokyklą, būdamas devyniolikos, įstojo į savo vyskupijos kunigų seminariją.
"Mano šeima, t. y. tėvai ir seneliai, atliko nepakeičiamą vaidmenį augant mano tikėjimui. Jie davė man būtinus pagrindus būti krikščionimi, parodė, kas yra sąžiningas gyvenimas, ir išmokė gyventi tikroje meilėje", - prisipažįsta kunigas.
Apie savo pašaukimą į kunigystę jis pats prisipažįsta, kad tai tikras slėpinys ir kad "tik Dievas žino, kaip tai įvyko". Jis prisipažįsta, kad niekada nebuvo ministrantas ir nedalyvavo parapijos grupėse. Jis tiesiog sekmadieniais ir kartais darbo dienomis eidavo į Mišias. Dėl šios priežasties jis tiki, kad jo pašaukimas tiek širdyje, tiek mintyse užsimezgė nuo tada, kai jis priėmė Sutvirtinimo sakramentą. "Nuo mažens mėgau filosofiją ir ieškojau atsakymo į klausimą: kaip sutvarkytas pasaulis, o paskui į klausimą: kas jį sutvarko? Taigi mano paieškos atvedė mane į Didžiąją kunigų seminariją".
Įšventintas į kunigus, vyskupas išsiuntė Adamskį į Pamploną studijuoti daktaro laipsnio. Dogminė teologija Navaros universitete. Kalbėdamas apie šį savo gyvenimo etapą, kuris truko nuo 2018 iki 2022 m. ir apėmė visą koronaviruso pandemiją, šis kunigas sako, kad šis studijų laikas buvo labai svarbus jo kunigiškam gyvenimui. "Pagilinau savo teologines žinias ir įgijau daug bažnytinio gyvenimo patirties labai tarptautinėje aplinkoje", - sako Bartošas.
Labiausiai jį sužavėjo pats universitetas: "Jo tvarka, turtinga biblioteka, gerai parengti profesoriai ir akademinė atmosfera. Visa tai kviečia studijuoti". Kita pamoka, kurią tėvas Adamskis išmoko iš Ispanijoje praleisto laiko, yra ta, kad norint būti geru teologu, reikia daug skaityti, daug dirbti ir išmokti tinkamos metodologijos.
Jis ypač pamini pasaulinę koronaviruso pandemiją, kurią jam teko išgyventi Pamplonoje. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, tačiau jis taip pat rado būdą, kaip su juo susidoroti: "Prisimenu, kad mūsų rezidencijoje labai padėjo susitikimai prie kavos, todėl galėjau pasikalbėti su broliais ir išgyventi įkalinimo laiką."
Susidūręs su iššūkiais, su kuriais šiandien susiduria kunigai, ypač jaunesni, Bartoszas Adamskis aiškiai sako, kad "svarbiausia yra asmeninis kunigo santykis su Jėzumi Kristumi". Todėl jis pabrėžia, kad "malda ir dvasinis ugdymas yra svarbiausia". Jis pabrėžia pastarąjį dalyką, nes tiki, kad studijos yra esminis dalykas, kad kunigas žinotų, koks yra Dievas, ir gebėtų atsiliepti į šiuolaikinio pasaulio reikalavimus. Visa tai padeda - jo nuomone - įgyti kunigiškąją tapatybę. "Kunigas negali pamiršti, kas jis yra", - sako jis.
"Dėkojame už jūsų maldas ir aukas! Jūsų dėka kunigai daugelyje šalių gali gauti gerą formaciją, ir ne tik teologinę, kad galėtų geriau tarnauti Bažnyčiai visame pasaulyje".
